Saulė tau prabudus sėdi ant lovos krašto, kutena padus. Už lango susivėlę debesys narplioja padalkas iš auksinių šakų, skuba pribėgti prie tavo langų. Pakvaišęs Aladinas įlindo į tavo kaminą , coliukė tebegyvena gėlėje ,kuri puošia tavo palangę, raudonkepuraitė tau atneša bandelių , pelenė truputi pasikėlusi tapo ,bet vistiek dar aplanko ,o tu vis klausi kur pasakos gyvena...
...................................Ten kur asfaltuoti rūmai, ...................................krištolo medžiuose džiūsta rūbai. ...................................Namai visi be dūmų, vaikai prie sodo durų. ...................................Svajonėse paskęst gali - jei laivo mažo neturi. ...................................Išbalus jūra blaškos dangaus skliautu juodu. ...................................Vėlei grįžta margos svajos su nušalusiu sausio šerkšnu. ...................................Pasitinka dūmų damos, krisdamos ant stogų, ...................................kur senai niekas nematė tokių tavo akių.
Žiauriai pasiilgau vasaros.. "Smėlio ir vandens jausmo tarp pirštelių... Lengvai besisupančių cukrinių debesų. Švelnaus žydinčių gėlių kvapo kambary, užmiršimo pavalgyti, vandens karo , šlapių drabužiu džiaustymo ant kėdžių krašto prie lango, kur šokinėja saulutė pėduodama kambario lubas..."