Saulė tau prabudus sėdi ant lovos krašto, kutena padus. Už lango susivėlę debesys narplioja padalkas iš auksinių šakų, skuba pribėgti prie tavo langų. Pakvaišęs Aladinas įlindo į tavo kaminą , coliukė tebegyvena gėlėje ,kuri puošia tavo palangę, raudonkepuraitė tau atneša bandelių , pelenė truputi pasikėlusi tapo ,bet vistiek dar aplanko ,o tu vis klausi kur pasakos gyvena...
...................................Ten kur asfaltuoti rūmai, ...................................krištolo medžiuose džiūsta rūbai. ...................................Namai visi be dūmų, vaikai prie sodo durų. ...................................Svajonėse paskęst gali - jei laivo mažo neturi. ...................................Išbalus jūra blaškos dangaus skliautu juodu. ...................................Vėlei grįžta margos svajos su nušalusiu sausio šerkšnu. ...................................Pasitinka dūmų damos, krisdamos ant stogų, ...................................kur senai niekas nematė tokių tavo akių.
Žiauriai pasiilgau vasaros.. "Smėlio ir vandens jausmo tarp pirštelių... Lengvai besisupančių cukrinių debesų. Švelnaus žydinčių gėlių kvapo kambary, užmiršimo pavalgyti, vandens karo , šlapių drabužiu džiaustymo ant kėdžių krašto prie lango, kur šokinėja saulutė pėduodama kambario lubas..."
Iš druskuoto Vilniaus įvirtau tiesiai į sniego kalnais karūnuotą gimtąjį miestą... Kad ir kaip keiktų mane už šiuos žodžius: tos pusnys daug DAUG mielesnės nei smėlio ir druskos upės Vilniuje. Gera namuose. Vakare, kaip per kiekvieną žiemą, jau trečius metus į langą beldžia kalėdinės trikopės žvakės švieselės, sklindančios pro kaimynų langą. Paradoksalu, bet jos jau tapo mano pranašas - kad jau artėja kalėdos. Prižadinta vėl susirangau ant palangės. Ateity mano namuose jos turės būti plačios. Nežinau ar čia įsitikinimas ar kas, bet sėdėjimas ant palangės vakare mane labai ramina ir priverčia svajoti...Akys keliauja po gerai žinoma vaizdą , ramu nes žinai - čia viskas pažįstama, nors viskas kiekvieną diena ir keičiasi.
"Ant mašinų stogų sniego kilimėliai... gaila jais neskraido aladinai." (Ant Palangės)